Bookbot

Sraigė su beisbolo lazda

Paramètres

  • 184pages
  • 7 heures de lecture

En savoir plus sur le livre

Savo trečiajame smulkiosios prozos rinkinyje „Sraigė su beisbolo lazda“ Sigitas Parulskis nuo eseistinio rašymo pereina prie tvirtos prozinio pasakojimo sąrangos. Komiškos kasdieninės istorijos nelauktai atskleidžia paradoksalią tiesą, atveria netikėtą pasaulio regėjimo perspektyvą. Kai pagalvoju apie mažą, vos judančią, iš niekur į niekur rasota žole šliaužiančią sraigę, o paskui kai pagalvoju apie tą pačią sraigę, karingai užsimojusią beisbolo lazda, apima keista, dviprasmiška nuotaika. Beveik visą gyvenimą taip ir jaučiausi – keistai ir dviprasmiškai, lyg būčiau sraigė, kuri juda nežinia iš kur ir neaišku kur, maža, bejėgiška, trapi, bet vis tiek nenori pasiduoti, aršiai mosuoja sunkia beisbolo lazda, nors pati gali būti tos lazdos sutraiškyta. Plonas sielos kiaukutas, daug sykių daužtas, daug sykių klijuotas, bet vis tiek norisi tikėti, kad kiekvienas randas, kiekvienas rumbas daro mus labiau žmonėmis, ne atvirkščiai. Sigitas Parulskis

Achat du livre

Sraigė su beisbolo lazda, Sigitas Parulskis

Langue
Année de publication
2015
product-detail.submit-box.info.binding
(souple)
Nous vous informerons par e-mail dès que nous l’aurons retrouvé.

Modes de paiement

Personne n'a encore évalué .Évaluer

Titre
Sraigė su beisbolo lazda
Langue
Lituanien
Éditeur
Alma littera
Publié
2015
Format
souple
Pages
184
ISBN10
6090117366
ISBN13
9786090117361
Séries
Mots clés
Fiction, Nouvelles
Description
Savo trečiajame smulkiosios prozos rinkinyje „Sraigė su beisbolo lazda“ Sigitas Parulskis nuo eseistinio rašymo pereina prie tvirtos prozinio pasakojimo sąrangos. Komiškos kasdieninės istorijos nelauktai atskleidžia paradoksalią tiesą, atveria netikėtą pasaulio regėjimo perspektyvą. Kai pagalvoju apie mažą, vos judančią, iš niekur į niekur rasota žole šliaužiančią sraigę, o paskui kai pagalvoju apie tą pačią sraigę, karingai užsimojusią beisbolo lazda, apima keista, dviprasmiška nuotaika. Beveik visą gyvenimą taip ir jaučiausi – keistai ir dviprasmiškai, lyg būčiau sraigė, kuri juda nežinia iš kur ir neaišku kur, maža, bejėgiška, trapi, bet vis tiek nenori pasiduoti, aršiai mosuoja sunkia beisbolo lazda, nors pati gali būti tos lazdos sutraiškyta. Plonas sielos kiaukutas, daug sykių daužtas, daug sykių klijuotas, bet vis tiek norisi tikėti, kad kiekvienas randas, kiekvienas rumbas daro mus labiau žmonėmis, ne atvirkščiai. Sigitas Parulskis